išgena — 2 ìšgena sf. (1) Gršl smulkios nugenėtos šakos: Eglės, pušies išgenas, išgeneles ir pluskas vertam į kraiką Dr … Dictionary of the Lithuanian Language
vytis — 4 vytìs sf. (4) Rtr, Š, DŽ, OGLII242, FrnW, NdŽ, KŽ, LKAI63, J.Jabl, P.Skar, vytis (1) [K], BzBkXXX123; SD1192, SD395, Sut, I, N, LsB546, M, LVIV647, vitìs (4) Skd, (2) Ms, Slnt 1. Pnm, Rd, Ds, Slnt plona, lanksti medžio šaka, ppr. naudojama… … Dictionary of the Lithuanian Language
apraganauti — intr., tr. apkerėti, užburti: Tai matai, ir apraganavo bjaurybė Šimonienė mano kiaules I.Simon. Seniau sakydavo – tai apraganauja, tai ką Sb. Pasiėmė piršlį, didelį raganių, kad mergos motina neapraganautų Kt. Apkaišė šermukšnių lapais duris, kad … Dictionary of the Lithuanian Language
ganymas — gãnymas sm. (1) → ganyti 1: Ji dažnai bara ją už ilgą miegojimą, už blogą ganymą avių P.Cvir. Koks čia dabar gãnymas – vėlai išgena! Slm. Ar tatai už gãnymą tu gavai? KlvrŽ. | Kai rugiai nusipjaus, bus gãnymo Jnšk. | Jau pasibaigia gãnymai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgenia — išgenià sf. (3b) žr. 1 išgena: 1. Jž Vienkiemy jau reiks nauja išgenià pasdaryt Užp. 2. Rugiai išgenioj visada kaip mūras Ut. Išgeniõj dešim vežimų šieno padirbom Ds. Pančiai išgeniõj, prie akmens Sv … Dictionary of the Lithuanian Language
išgina — išginà sf. (3b) žr. 1 išgena 2: Da saulė aukštai, o piemenys galvijus jau išginõj suspyrę laiko Ktk … Dictionary of the Lithuanian Language
išginia — išginià sf. (3b) Š, BŽ78 žr. 1 išgena: 1. Pro kurgi aš ten nuginsiu galvijus, kad ìšginią išarė? Šmn. 2. Dabar miesto išginiõj padarė turgų Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
išginti — 1 išgiñti, ìšgena, ìšginė tr. 1. išvaryti: Mano tėvui tai kančia buvo, kad okupantai išgindavo visą kaimą prie tiltų, prie plentų [taisymo] P.Cvir. Vienus nugalabijo, kitus iš savo žemės išginė M. Valanč. | prk.: Rugiai išgena žoles iš dirvos… … Dictionary of the Lithuanian Language
išginyklė — išginyklė̃ sf. (4) žr. 1 išgena 2: Uždarykit išginyklė̃s vartus Ml. Šiandie kai išginė karves, tai išginyklėj ir nesuturėjo: kas pasvėlavo, tai varė galan Ad … Dictionary of the Lithuanian Language
pakelti — pakelti, pàkelia, pakėlė tr. I. pajėgti ką paimti aukštyn, išlaikyti, iškęsti; iškelti aukštyn, padėti ką aukščiau, arčiau, į šalį; pašalinti. 1. pajėgti ką sunkaus paimti aukštyn: Imkiatav vienu įtempimu, vienu įstingu, ir pakelsitav akmenį J.… … Dictionary of the Lithuanian Language